Abolicionizmo Muziejus

Sofija

„Kai jau pradedi tai daryti, tada prisiimi tokią nuostatą, kad tau tai patinka, kad tai yra tavo pasirinkimas. Turi kažkaip save pateisinti, nes labai lengvai gali išprotėti. Galiausiai, kokį pasirinkimą aš turėjau? Man atrodė, kad galėtų būti ir dar blogiau. Galėtum vos pastovėti ant kojų, dar giliau grimzti. Galėtum prarasti savo vaiką. Būti nuolat mušama. Iš tikrųjų viskas, kas man rūpėjo, buvo pinigai, kuriuos man duodavo. Bet aš niekada nenustojau jausti to jausmo. Net kai dirbau kokį nors kitą darbą, viduje vis tiek jaučiau, kad esu prostitutė. Esu nieko verta, esu šiukšlė.“