Abolicionizmo Muziejus

Julia

„Labai skaudu prisiminti vaikystę. Patyriau daugybę išgyvenimų. Patys žiauriausi buvo, kai persikėliau į globos namus. Už nepaklusnumą mus nuskusdavo plikai. Be to, jie liepdavo mums vaikščioti koridoriais nuogiems. Taip nutiko ir man. Po šios patirties visiškai praradau save. Taip stipriai mane tai paveikė. Vaizdas, visi žiūri ir juokiasi, įskaitant auklėtojas. Negaliu to pateisinti. Visi tie dalykai pastūmėjo mane į prostitucijos verslą. Norėjau pasitraukti, bet kur turėjau eiti? Mano suteneris laikė visus mano pinigus. Neturėjau net savo buto. Jis vis mane ramindavo, kad tai daugiau nepasikartos, ir vis duodavo raminamųjų, kad užmigčiau. Dabar žinau, kas iš tikrųjų buvo tie raminamieji.“