Menu
Prostitucija yra smurtas prieš asmenį, prieš asmens prigimtinį orumą kadangi ji apima nepageidaujamus lytinius santykius. Kai viena pusė lytiškai santykiauja ne dėl malonumo ir asmeninio intereso, o dėl atlygio (šiuo atveju – užmokesčio už seksą), iš baimės (sutenerio ar sekso pirkėjo grasinimų) ar pasirinkimo stokos (skurdo, bado, įsiskolinimų, prekybos žmonėmis ar patirtų ankstesnių prievartos traumos pasekmių), o kita pusė gauna norimą lytinį aktą nusipirkdama prieigą prie kito asmens kūno, tai tampa nesavanoriškas aktas, o tai reiškia, kad tai yra smurtas. Sutikimo negalima nusipirkti, jis gali būti duotas tik savanoriškai ir laisvai, be prievartos, manipuliacijų ir grasinimų. Taigi lytiniai santykiai prostitucijoje negali būti savanoriški ir pagrįsti abipusiu sutikimu, nes tai yra mainai į galimybę naudotis kito asmens kūnu mokant pinigus. Tai dehumanizuoja moteris, kurios yra pagrindinis prostitucijos taikinys ir į kurias žiūrima kaip į vyrų seksualinių troškimų objektus.
Be to, prostitucijoje esančios moterys nuolat patiria sutenerių, sekso pirkėjų ir prekeivių žmonėmis smurtą. Sekso pirkėjai, kurie perka galimybę naudotis moterų kūnais, dažnai fiziškai ir žodžiu smurtauja prieš prostitucijoje esančias moteris, nes galvoja, jog jų privilegija nusipirkti galimybę naudotis kito žmogaus kūnu leidžia jiems daryti viską, ką jie nori. Suteneriai ir prekeiviai žmonėmis nuolat smurtauja prieš prostitucija užsiimančias moteris, nes laiko jas savo nuosavybe, kuri jiems neša pelną. Jie muša, prievartauja, žudo, svaigina narkotikais, kontroliuoja ir žodžiu smurtauja prieš savo aukas, priversdami jas bijoti ir paklusti. Jie taip pat manipuliuoja, prievartauja ir duoda melagingus pažadus, kad jos nedrįstų išeiti iš prostitucijos.
Kai visuomenė leidžia prostitucijai klestėti, ji iš tikrųjų leidžia pardavinėti moteris. O tai – smurtas prieš moteris.