„Kartą pamačiau tokį skelbimą mieste, skirtą striptizo šokėjoms. Kažkada šokau vidurinėje mokykloje, todėl pamaniau, kad tai nebus labai blogai. Tai tik šokiai. Net jei jaučiausi nejaukiai, kai į mane pusnuogę su tais aukštakulniais žiūrėjo tie nepažįstami vyrai, žarstė komplimentus, švilpė. Jie visada stengdavosi iš tavęs gauti kuo daugiau. Buvo vienas vyras, kuris vis ateidavo ir žiūrėdavo į mane, kalbino mane. Bandžiau jam paaiškinti, kad aš TIK ŠOKU. Bet striptizo klubo savininkas man pasakė, kad jei noriu išsaugoti darbą, turiu visada palikti klientus patenkintus. Nežinau, kaip viskas taip greitai apsisuko. Mano viršininkas man sakydavo, kad jei noriu užsidirbti pinigų, turiu su tuo dar šiek tiek pakentėti. Jis sakydavo, jog supranta, kaip aš jaučiuosi, bet kitaip neišeina, todėl reikia kažkaip tai daugiau išbūti. Jis nuolat man kartodavo, kiek daug gero man padarė, koks jis geras ir supratingas, ir kad čia jis mane saugo.“